Tai prekių ir paslaugų kiekis, kurį, įvertinus infliaciją ir atskaičius mokesčius bei kitus atskaitymus, galima įsigyti už nominalųjį darbo užmokestį (pinigų sumą, kurią dirbantysis gauna už atliktą darbą).
Realusis darbo užmokestis geriau nei nominalusis parodo darbuotojų perkamąją galią, gyvenimo lygį ir jų pokyčius atsižvelgiant į infliaciją. Realusis darbo užmokestis apskaičiuojamas dalijant nominalųjį darbo užmokestį (išskaičius mokesčius) iš vartotojų kainų indekso, kuris rodo kainų pokyčius ir infliacijos lygį.
Jei nominalusis darbo užmokestis didėja greičiau nei prekių ir paslaugų kainos, realusis darbo užmokestis didėja (darbuotojai gali įsigyti daugiau prekių ir paslaugų), jei lėčiau – mažėja. Realusis darbo užmokestis dažniausiai turi tendenciją didėti per ekonominį pakilimą ir mažėti nuosmukio ar hiperinfliacijos laikotarpiu.
Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, indeksai pagal ekonominės veiklos rūšis.
Lietuvos statistikos departamentas