Palūkanų norma – tai procentinis dydis, parodantis kokia dalis pinigų už paskolą per metus gaunama/sumokama lyginant su visa skolinama suma. Palūkanų normos yra skirtingų rūšių. Bazinė norma – tai norma, pagal kurią bankai gali pasiskolinti pinigų iš centrinio banko. Tai daro įtaką komerciniams bankams, bet jie gali nustatyti savo palūkanų normas santaupų turėtojams ir paskoloms.
Nominalioji palūkanų norma
Norma, dėl kurios faktiškai susitarta ir kuri yra mokama. Pavyzdžiui, jeigu turite būsto paskolą, tai yra norma, kurią už ją mokate; jeigu turite indėlį, tai yra norma, kurią už jį gaunate. Paskolų turėtojai nominaliąją palūkanų normą moka, o indėlininkai – gauna.
Realioji palūkanų norma
Tiems, kurie skolinasi, ir tiems, kurie laiko indėlius, svarbi ne tik nominali suma, bet ir tai, kiek už tą sumą galima įsigyti prekių, paslaugų ar kitų dalykų. Ekonomistai tai vadina pinigų perkamąja galia. Paprastai ji laikui bėgant mažėja, nes dėl infliacijos kyla kainos. Pagal infliaciją pakoreguota palūkanų norma ir yra tikroji skolinimosi kaina ir tikroji taupymo grąža. Ji apskaičiuojama taip:
realioji palūkanų norma = nominalioji palūkanų norma – infliacija